Dūminis kvarcas

Dūminis kvarcas – oksidų klasės mineralas, kvarco atmaina.

Pavadinimo kilmė: pavadintas pagal spalvą.

Spalva: dūminė ruda, pilka, gali turėti gelsvą atspalvį; juodi (arba beveik juodi) dūminiai kvarcai vadinami morionu. Spalva susijusi su gama spinduliuote, kurios metu kristalinėje gardelėje, aliuminio jonams išstūmus silicio jonus, atsiranda spalvos centrai.

Cheminė sudėtis: SiO2 (silicio dioksidas).

Kietumas pagal Mosą: 7 (kvarcas – etaloninis Moso skalės mineralas).

Singonija: trigoninė.

Akmenys, su kuriais painiojamas dūminis kvarcas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Aksinitas;

• Andalūzitas;

• Citrinas – aiškios ribos tarp dūminio kvarco su gelsvu atspalviu ir citrino nėra. Todėl kartais, kuri tai kvarco atmaina, priklauso nuo akmens stebėtojo;

• Deimantas – gal tikro deimanto neapsimoka vadinti dūminiu kvarcu, tačiau pastarieji gali būti pavadinti deimantais, pvz., „Kolorado deimantas“, „Radžio deimantas“ - tai ne deimantai, o klaidinantys dūminio kvarco pavadinimai;

• Idokrazas;

• Kvarcas su intarpais – kvarcai, kuriems rudą ar juodą spalvą suteikia kitų mineralų ar organinių medžiagų intarpai (o ne spalvos centrai), klaidingai vadinami dūminiu kvarcu arba morionu.

• Sanidinas;

• Topazas – dar iki šiol neretai pasitaiko, kai dūminį kvarcą klaidinančiai vadina dūminiu topazu arba rauchtopazu (vok. rauchig – dūminis).

Padirbinėjimas: prekyboje labai daug dirbtinai apšvitinto dūminio kvarco: natūralaus dūminio kvarco spalva, kaip buvo minėta, susijusi su gama spinduliuote. Ji gali būti sukelta dirbtinai: apšvitinti kalnų krištolai įgauna dūminiam kvarcui būdingą spalvą. Pats dūminis kvarcas (tiek natūralus, tiek švitintas) gali būti naudojamas citrinų imitavimui: pakaitinus jis tampa geltonas (kai kurie tampa bespalviai). Auginamas ir sintetinis dūminis kvarcas.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.