Riolitas – uoliena, chemine sudėtimi artima granitui. Sudaryta iš šarminių feldšpatų sanidino ir albito, kvarco, žėručio biotito, plagioklazo, amfibolų ir piroksenų. Dar vadinamas Liparitu.

Riolitas įeina į Okeaninių agatų (Okeaninių jaspių) sudėtį.

Pavadinimo kilmė:

Riolitas: gr. rheos – srovė, gr. rhýax – lavos upelis + gr. lithos – akmuo. Šį pavadinimą 1860 metais sugalvojo vokiečių mokslininkas Ferdinand von Richthofen (1833 - 1905), kuris sukūrė ir terminą "Šilko kelias".

Liparitas: pavadintas pagal vulkaninės kilmės Lipario salas (į šiaurę nuo Sicilijos, Italija) 1861 metais (metais vėliau, nei atsirado riolito terminas).

Spalva: balta, pilka, gelsva, rusva, žalia.

Riolitas

Akmenys, su kuriais painiojamas riolitas:


Naudojamas: nuo senovės Romos laikų naudojamas statybose. Taip pat gaminami papuošalai, naudojamas mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje. Indėnai gamino strėlių ir iečių antgalius ar kitus aštrius įrankius.