Chrizolitas arba Peridotas

Chrizolitas arba peridotas - silikatų klasės mineralas, olivinų izomorfinės eilės narys, sudarytas iš 10 - 30% fajalito ir 70 – 90% forsterito.

Kodėl šį akmenį vieni vadina chrizolitu, kiti - peridotu, o dar kiti - tiesiog olivinu, galite sužinoti Tinklaraščio straipsnyje "Chrizolitas, Peridotas ar Olivinas?"

Cheminė sudėtis: 10-30% Fe2[SiO4] (fajalitas) ir 70–90% Mg2[SiO4] (forsteritas).

Spalva: įvairių atspalvių žalia, gelsvai žalia, rusvai žalia, alyvuogių žalia ir pan.

Gelsvi, rusvai gelsvi atspalviai susiję su didesniu geležies kiekiu, t. y. tokiame chrizolite-peridote fajalito kiekis artės link 30%, o kuo labiau spalva yra ryškiai žalia, tuo daugiau yra fajalito.

Chrizolitas arba peridotas olivinų izomorfinėje eilėje
Chrizolitas arba peridotas olivinų izomorfinėje eilėje

Kietumas pagal Mosą: 6,5 (iki 7 - nevienodas įvairiomis kristalografinėmis kryptimis).

Singonija: rombinė.

Pavadinimo kilmė:

Chrizolitas - gr. chrysos – auksas, lithos – akmuo – "auksinis akmuo".

Taip anksčiau buvo vadinami įvairūs geltoni ("auksiniai") akmenys, tame tarpe ir geltonieji topazai. Topazios saloje (dab. Zabargad arba: Zabarjad, Zeberged, Zeberget, viduramžiais Šv. Jono sala ir kt.), su kuria siejamas topazų pavadinimas, nuo antikos laikų iki šiol randami žali olivinai, tačiau niekada nebuvo topazų. Senovėje, šių laikų chrizolitas-peridotas, buvo vadinamas topazu: "(...) Plinijus vadino chrizolitą topazu, nes Zebergeto sala romėnams buvo žinoma kaip Topazo sala" [4] p.87.

Peridotas:

1. Gali būti kilęs iš arabiško žodžio faridat, reiškiančio "brangakmenį".

2. Kai kurie šaltiniai teigia, jog tai neaiškios prancūziškos kilmės terminas.

3. Egzistuoja versija, jog terminas "peridot" susijęs su graikišku žodžiu peridona, reiškiančiu "suteikiantis gausą".

Akmenys, su kuriais painiojamas chrizolitas arba peridotas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

  • Berilas ("Akvamarinis chrizolitas");

  • Chrizoberilas ("Braziliškas chrizolitas", "Braziliškas peridotas", "Opalescuojantis chrizolitas", "Rytietiškas chrizolitas");

  • Demantoidas ("Sibiro chrizolitas");

  • Diopsidas;

  • Heliodoras ("Akvamarinis chrizolitas");

  • Idokrazas;

  • Larsenitas ("Švino-cinko chrizolitas");

  • Moldavitas ("Bohemijos chrizolitas");

  • Praziolitas;

  • Prenitas ("Kapo (Cape) chrizolitas");

  • Safyras ("Rytietiškas chrizolitas");

  • Sinhalitas;

  • Smaragdas ("Daugelyje literatūros šaltinių rašoma apie imperatoriaus Nerono monoklį, kurį jis vartojo vietoj akinių, stebėdamas gladiatorių kovas arenoje, o vėliau - degančią Romą. Rašoma, jog monoklyje buvęs įstatytas šlifuotas lęšio formos smaragdas. Dabar šis monoklis saugomas Vatikane. Palyginti neseniai jį pirmąkart buvo leista apžiūrėti vienam mineralogui iš Paryžiaus. Mokslininkas bematant pasakė, kad tai ne smaragdas (!), o chrizolitas - olivino atmaina, be to nustatė, kad šis brangakmenis neabejotinai turėjo būti rastas Raudonosios jūros Zebergeto saloje. O juk Nerono "smaragdas-berilas" minimas daugelyje istorijos ir mineralogijos vadovėlių!" [4] p.59-60]).

  • Topazas ("Saksonijos chrizolitas");

  • Turmalinai ("Braziliškas chrizolitas");

ir kt.

Padirbinėjimas: imitacijoms naudojami sintetiniai korundai, sintetiniai špineliai ir stiklas. Kartais žalia folija padengiama šlifuoto akmens apačia, kad paryškėtų spalva.

Naudojimas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje ir kt.