Coizitas – silikatų grupės mineralas. Anksčiau laikytas epidotų grupės mineralu, tačiau pagal naują klasifikaciją jai nebepriskiriamas. Violetiniai mėlynas coizitas (turintis vanadžio) vadinamas tanzanitu, o rausvas (turintis mangano) – tulitu. Žalias neskaidrus coizitas (turintis chromo) įeina į uolienos aniolito sudėtį.

Pavadinimo kilmė: iš pradžių coizitas buvo pavadintas zaualpitu pagal vietovę Saualpe Karintijoje (Austrija), kur buvo rastas. 1805 m., siekiant pagerbti mineralų rinkimo ekspedicijas finansuojantį mokslininką Zigmundą Coizą (Sigmund Zois 1747-1819), buvo pavadintas coizitu. Baronas Z. Coizas buvo Austrijos imperijos Slovėnijos žemių mokslininkas, visuomenės veikėjas, verslininkas, bei slovėnų kalbos puoselėtojas. Slovėnijoje jo vardu pavadintas aukščiausias nacionalinis mokslo apdovanojimas ir valstybės įsteigta stipendija gabiems studentams. Jo mineralų kolekcija (apie 5000 vienetų) saugoma Slovėnijos gamtos istorijos muziejuje. Slovėniškai jo vardas rašomas Žiga Zois, o tariamas Žíga Cójs. Todėl lietuviškas mineralo pavadinimas yra coizitas, o ne zoisitas. Tarptautinių žodžių žodyne nurodytas mineralo pavadinimas „coizitas“ [8] p. 205, o „zoisito“ - nėra.

Spalva: bespalvė, gelsvai ruda, geltona, melsva, pilka, pilkšvai balta, purpurinė, rožinė, violetiniai mėlyna, žalia smaragdiškai žalia, žalsvai pilka, žydra.

Coizitas

Cheminė sudėtis: kalcio aliuminio silikatas, kurio cheminė formulė gali būti užrašyta keliais stiliais:

Ca2Al3[O | OHSiO4 | Si2O7]

Ca2Al2(SiO4)3(OH)

Ca2Al3[Si2O7][SiO4]O(OH).

Kietumas pagal Mosą: 6 – 7.

Singonija: rombinė.

Akmenys, su kuriais painiojamas coizitas: kadangi coizitas būna labai skirtingas, todėl gali būti supainiotas su pačiais įvairiausiais akmenimis, pvz.:

  • gelsvas skaidrus coizitas – su spodumenu, citrinu, topazu ir kt.;

  • rausvasis tulitas – su rodonitu, porfyru, jaspiu;

  • rožinis skaidrus coizitas – su morganitu, rožiniu safyru, rubelitu ir kt.;

  • violetinis–mėlynas tanzanitas – su safyru, jolitu, ametistu, fluoritu ir kt.

  • žalias neskaidrus coizitas – su fuksitu, žaliu kvarcitu (avantiurinu) ir kt.;

  • žalias skaidrus coizitas – su smaragdu, verdelitu ir kt.

Padirbinėjimas: labiausiai iš coizitų padirbinėjamas tanzanitas, kuris gamtoje praktiškai nebūna grynai mėlynas ar violetiniai mėlynas. Natūralūs tanzanitai būna polichrominiai (kelios spalvos viename akmenyje): violetiniai rausvi, gelsvi (gelsvai žalsvi), tamsiai mėlyni. Kaitinant gelsvos ar gelsvai žalsvos zonos tampa violetiniai mėlynos. Taip pat gaminami dubletai: apatinė dalis – stiklas, viršutinė – tanzanitas, arba dvi bespalvės skaidrios dirbtinės medžiagos (pvz., sintetiniai špineliai) suklijuojami tanzanito spalvos klijais.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje. Neskaidrūs coizitai (tulitas, coizitas su rubinu) naudojami akmenų drožyboje.