Ugninis opalas

Ugninis opalas – raudonai oranžinė opalo atmaina. Ugniniai opalai gali turėti opalescenciją, gali būti ir be jos, todėl formaliai pirmieji bus priskirti tauriesiems, o kiti – paprastiesiems opalams. Tačiau prekyboje dažniausiai visi ugniniai opalai pristatomi kaip taurieji.

Pavadinimo kilmė: spalva + opalas.

Spalva: gelsvai oranžinė, raudonai oranžinė, raudona – grynai raudoni ugniniai opalai rečiausi ir brangiausi; taurieji ugniniai opalai pasižymi įvairiaspalve opalescencija.

Cheminė sudėtis: SiO2 · nH2O (silicio dioksido kietasis gelis ir nepastovus kiekis vandens). Spalva siejama su geležies hidroksidų priemaiša.

Kietumas pagal Mosą: 5,5 – 6,5 (panašus į stiklo).

Singonija: opalas – amorfinio pavidalo, t. y. nesudaro kristalų, todėl neturi simetrijos elementų, pagal kuriuos būtų galima priskirti kuriai nors singonijai.

Akmenys, su kuriais painiojamas ugninis opalas:

  • Chalcedonas;

  • Karneolis;

  • Opalas – kiti taurieji opalai, del spalvų žaismo (opalescencijos) gali būti pavadinti „ugniniais opalais“;

  • Safyras (oranžinis);

  • Spesartinas (granatų gr.);

  • Topazas (oranžinis).

Padirbinėjimas: gaminamos imitacijos iš stiklo ar polimerų.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.