Avantiurininis feldšpatas – tai skirtingi feldšpatų grupės mineralai su smulkiais blizgančiais hematito ar getito intarpais arba auksine, oranžine, geltona ar rausva irizacija. Dar vadinamas feldšpatiniu saulės akmeniu arba tiesiog saulės akmeniu.

Pavadinimo kilmė: XVIII a. Italijoje stikliai naudojo vario junginius suteikti stiklui žalią, mėlyną spalvas. Kartą varis, įbertas į skystą stiklą, neištirpo jame, o liko smulkių lakštelių pavidalu. Taip atsitiktinai buvo sukurta stiklo rūšis, pavadinta „atsitiktiniu stiklu“ arba "avantiurininiu stiklu" (it. a ventura [3] p. 138 - atsitiktinumas) nuo kurio kilo ir avantiurino pavadinimas). Vėliau skirtingi mineralai, savo išvaizda panašūs į šį stiklą, taip pat pradėti vadinti "avantiurininiais" arba saulės akmenimis.

Spalva: dažniausiai geltonai ruda, rausvai ruda, rausva. Kartais smulkūs intarpai gali spindėti žalia, žydra, violetine spalva.

Avantiurininis feldšpatas

Feldšpatai, kurie gali būti vadinami avantiurininiu feldšpatu arba saulės akmeniu:

  • Albitinis saulės akmuo;

  • Mikroklininis saulės akmuo;

  • Oligoklazinis saulės akmuo;

  • Ortoklazinis saulės akmuo;

  • Sanidininis saulės akmuo.

Avantiurininis feldšpatas arba Saulės akmuo
Avantiurininis feldšpatas arba Saulės akmuo

Nešlifuotas Avantiurininis feldšpatas arba Saulės akmuo

Cheminė sudėtis:

albitas Na[AlSi3O8] (natrio aliuminio silikatas);

oligoklazas 70 – 90 % Na[AlSi3O8] (natrio aliuminio silikatas) ir 30 – 10 % Ca[Al2Si2O8] (kalcio aliuminio silikatas);

mikroklinas, ortoklazas, sanidinas K[AlSi3O8] (kalio aliuminio silikatas);

Kietumas pagal Mosą:

6 (ortoklazas, sanidinas);

6 – 6,5 (albitas, oligoklazas, mikroklinas);

Singonija:

monoklininė (ortoklazas, sanidinas);

triklininė (albitas, mikroklinas, oligoklazas);

Akmenys, su kuriais painiojamas avantiurininis feldšpatas:

Padirbinėjimas: nuo XVIII a. gaminamas stiklas, panašus į natūralius saulės akmenis.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.