Saulės akmuo – tai skirtingų akmenų ir dirbtinių medžiagų pavadinimas. Atskiro saulės akmens nėra, todėl juvelyrai ar prekiautojai akmenimis turėtų nurodyti konkretaus mineralo ar bent jau jų grupės pavadinimą.

Pavadinimo kilmė: XVIII a. Italijoje stikliai naudojo vario junginius suteikti stiklui žalią, mėlyną spalvas. Kartą varis, įbertas į skystą stiklą, neištirpo jame, o liko smulkių lakštelių pavidalu. Taip atsitiktinai buvo sukurta stiklo rūšis, pavadinta „atsitiktiniu stiklu“ arba "avantiurininiu stiklu" (it. a ventura [3] p. 138 - atsitiktinumas) nuo kurio kilo ir avantiurino pavadinimas). Šis stiklas pradėtas vadinti saulės akmeniu, o vėliau ir įvairūs natūralūs mineralai, savo išvaizda primenantys avantiurininį stiklą, taip pat pradėti vadinti saulės akmenimis.

Saulės akmuo

Natūralūs akmenys, vadinami saulės akmenimis:

• Avantiurinas (rudas, geltonai rudas);

• Avantiurininis feldšpatas arba feldšpatinis saulės akmuo:

  • Albitinis saulės akmuo;

  • Mikroklininis saulės akmuo;

  • Oligoklazinis saulės akmuo;

  • Ortoklazinis saulės akmuo;

  • Sanidininis saulės akmuo;

• Gintaras Saulės akmuo – didžiausias Palangos gintaro muziejuje saugomas gintaras (3,524 kg).

Dirbtinės medžiagos, vadinamos saulės akmenimis:

• Derva su žėručio, vario arba dirbtinių blizgančių medžiagų smulkiais intarpais;

• Stiklas su smulkiais blizgančiais vario intarpais.

Feldšpatinis saulės akmuo